Daugelis yra girdėję, kad mamos pienas yra vienas svarbiausių maisto šaltinių pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jame gausu vitaminų, maisto medžiagų, gerųjų bakterijų. Mamos pienas saugo nuo alergijų, įvairių infekcijų, be to, stiprina emocinį mamos ir vaikelio ryšį. Tačiau apie motinos pieną pasakojama įvairiausių istorijų. Kai kurios neatspindi realybės ir gali suklaidinti. Keletas tikrų faktų apie maitinimą krūtimi.

Tyrimais įrodyta, kad žindymas ir mamos pienas palankiai veikia tiek vaiko, tiek mamos sveikatą. Motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius net šešis pirmuosius gyvenimo mėnesius. Mamos pienas skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi. Mamos pienas skatina protinį brendimą bei aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis. Žindymas turi įtakos ne tokiems dalykams, kaip taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies.

Daugumai jau yra žinoma, jog mamos pienu maitinti vaikai pasižymi geresniais protiniais sugebėjimais. Moksliniai tyrimai įrodė, jog vaikai, kurie buvo žindyti ilgiau, gavo reikšmingai didesnius protinių sugebėjimų įvertinimus, lyginant su vaikais, kurie buvo žindomi trumpiau. Aukštesnio intelekto priežastimi yra riebalų rūgštys, kurių apstu mamos piene.

Žindymas teigiamai veikia ir mamos sveikatą. Žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, taigi jų organizmas po gimdymo greičiau atsigauna. Taip pat įrodyta, kad žindymas sumažina tikimybę moteriai sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, kiaušidžių bei krūties vėžiu ir saugo nuo per ankstyvo neplanuoto pastojimo.

PSO tyrimų duomenimis, mažiau nei 3 proc. moterų negali žindyti. Deja, šiuo metu kūdikių žindymo praktika nėra labai populiari. Vis dažniau natūralus motinos pienas keičiamas dirbtiniais mišiniais.