Neturinčiam pastovių pajamų yra suteikiama paskola, tačiau tokiu atveju jam reikalingas laiduotojas. Laidavimas arba vartotojo laidavimas – tai fizinio asmens suteikiama paskolos grąžinimo garantija. Laiduotojas įsipareigoja prisiimti atsakomybę už paskolos gavėjo imamą paskolą. Tuo atveju, jei paskolos gavėjas nebeįstengia grąžinti paskolos, laiduotojas privalo sumokėti susidariusią skolą.

Laidavimo sutartis galioja, jei joje pateikti kreditoriaus ir paskolos gavėjo duomenys, įvardyti jų įsipareigojimai, aiškiai išreikšta laiduotojo valia prisiimti šiuos įsipareigojimus tuo atveju, jei paskolos gavėjas nebeįstengia jų vykdyti bei nurodyta didžiausia laiduotojo atsakomybės suma. Tai reiškia, kad laidavimo sutartyje turi būti numatyta nuo kokios sumos laiduotojas už įsipareigojimų vykdymą nebeatsako, netgi jei kreditoriaus reikalavimas paskolos gavėjo atžvilgiu viršija šią sumą. Tokia sąlyga turi būti numatyta siekiant išvengti laiduotojo pernelyg didelio suvaržymo įsipareigojimais ir žymiai didesnės atsakomybės už paskolos gavėjo įsipareigojimus, nei buvo tikėtasi.

Numatyta didžiausia laiduotojo atsakomybės suma dažnai būna šiek tiek didesnė nei paskolos suma, taip užtikrinama, jog atsiradus mokumo sunkumams bus sumokėtos taip pat ir palūkanos, delspinigiai bei sutarties mokestis. Laidavimas nėra tik formalumas, padedantis gauti paskolą. Laidavimas reiškia, kad laiduotojas prisiima atsakomybę už suteikiamą paskolą. Atsiradus paskolos gavėjo įsiskolinimui laiduotojo atsakomybė yra sumokėti ir susidariusią skolą, ir kitus privalomus mokėjimus, pavyzdžiui, paskolos palūkanas, baudas, delspinigius ir kita. Laiduotojas turi teisę reikalauti, kad paskolos gavėjas jam šias sumas grąžintų.

Laidavimas susijęs su pagrindiniu skolininku, tai reiškia, jog jei kreditorius perleidžia kitam kreditoriui reikalavimus, kurių įvykdymą garantuoja laidavimas, naujam kreditoriui pereina ir tie reikalavimai, kurie kyla iš laidavimo sutarties nuostatų. Jei pasikeičia pagrindinis skolininkas, baigia galioti ir laidavimas.