Kiekvieną procesą ar veiklą identifikuoja tam tikri rodikliai, kurie parodo, koks yra viso to rezultatas. Įmonė – ne išimtis, norint identifikuoti jos rodiklius ar gauti rezultatą, reikalinga atlikti tam tikras analizes.

Pelningumo analizė – tai vienas svarbiausių įmonės procesų, kuri išgrynina patį pagrindinį įmonės rodiklį – pelną. Visų pirma, šis rodiklis atspindi tai, kiek efektyvi įmonės veikla, parduodamos ar pagaminamos produkcijos apimtis bei savikainą. Be to, jo dėka galima įvertinti įmonės pajamingumą, o pelno augimas parodo įmonės stabilumą.

Ne paslaptis, kad pelningumo analizėje atsispindi visi įmonės veiklos rodikliai, pradedant pajamomis ir baigiant išlaidomis bei mokestine prievole valstybei. Tokios ataskaitos gali būti atliekamos mažiausiai kartą per metus, kuomet privaloma pateikti pelno – nuostolio bei balanso ataskaitas.

Tačiau kai kuriose įmonėse, ypatingai didelėse, tokios analizės ir ataskaitos formuojamos ir kas ketvirtį ar dar dažniau – kas mėnesį. Tai padeda sekti ir kontroliuoti įmonės veiklos rezultatus, juos įvertinti ir esant poreikiui laiku optimizuoti. O tai neabejotinai verslui suteikia užtikrintumo ir stabilumo.

Niekas nepaneigs, kad didelėse įmonėse šie procesiniai veiksmai atima nemažai laiko ir žmogiškųjų resursų. O visa tai yra taip pat dalis, mažinanti minėtą pelną. Todėl vis daugiau verslų savo procesuose diegia novatoriškas analitikos technologijas, leidžiančias sutaupyti lėšų ir sumažinti klaidų tikimybę.

Tokios sistemos leidžia atlikti detalią pelno analizę bei analizuoti jos struktūrą. Svarbiausia, visi duomenys yra vedami vienoje sistemoje, įmonėje naudojamos skirtingos sistemos yra susiejamos tarpusavyje. Tai yra vienas iš svarbiausių sėkmingo verslo procesų optimizavimo būdų, leidžiančių informacija dalintis efektyviai ir profesionaliai.

Šiuo metu rinkoje galima rasti modulius, kurie gali veikti net ir be interneto ryšio. Tai ypatingai svarbu šiuo metu, kai darbo vieta yra neapibrėžta.