Atšilus orams, neretai pamatysime būrį dūkstančių vaikų: privačiuose kiemuose, daugiabučių teritorijose, parkuose. Smagu, jog mažieji žmogeliukai laisvą laiką leidžia lauke, o ne tarp keturių kambario sienų. Tačiau rūpestingi tėvai neretai susirūpina, ar saugios yra žaidimų aikštelės jų vaikams.

Juk vaikai dažniausiai būna judrūs, vikrūs, valiūkiški, ne visada  atsargūs ir apdairūs. Išbėgę į kiemą  su draugais į žaidimų aikšteles kartais atsipalaiduoja netgi per daug, nesisaugo aplinkoje. Dėl šios priežasties padidėja tikimybė nusibrozdinti, skaudžiai suklupti ar kitaip susižaloti. Vaikų žaidimų aikštelės privalo būti ne tik saugios, bet tik patikrintos sertifikuotų gamintojų. Ekspertai teigia, jog saugios žaidimų zonos turi atitikti keletą numatytų kriterijų:

• neslidus įvairių platformų, laiptelių paviršius bet kokiomis oro sąlygomis;
• sūpynės lankščios, lengvos, su užapvalinta sėdynės briauna. Jeigu sūpynės pakabintos ne ant storos virvės, o metalinių grandinių – narelių tarpai ne didesni, nei vaikas galėtų įkišti pirštą. Iš tiesų labai nesaugios yra sunkios metalinės arba medinės sūpynės, aštriais kampais, kadangi vaikas gali netyčia už jų užkliūti ir smarkiai susižaloti;
• nusileidimo kalneliai  – tik su apsauginėmis, suapvalintomis briaunomis. Kad vaikas saugiai nusileistų nuo trasos, į takelio pabaigą privalo būti padarytas lėtesnės juostos kelias;
• įrengimų briaunos privalo būti užapvalintos, be aštrių kampų. Medinės detalės kruopščiai nušveistu paviršiumi, jog neatsiskirtų jokių atplaišų;
• lieptelių ar tiltelių turėklai – patogūs, be jokių aštrių jungiamųjų dalių;
• įrengimų jungiamąsias dalis (vinis, varžtus, apkabas) vertėtų paslėpti, kad per daug iškilę neįbrėžtų ar neužkabintų drabužių.

Graži vaikystė – saugi, linksma, kupina gražių prisiminimų. Tad tinkamai pasirūpinkime atžalų žaidimų erdvėmis.