Vestuvės… Greičiausiai kiekviena mergina yra pasvajojusi apie šią iškilmingą šventę. Planavusi, kokia turėtų būti ši diena. Ankstus rytas, pirmieji saulės spinduliai dar tik pradeda brautis pro debesis. Būsima nuotaka neramiai miegojo visą naktį, svajojo, galvojo apie šią dieną. Ir štai pagaliau rytas – metas pradėti ruoštis. Pažvelgia į veidrodį ir pamato spindinčias akis bei plačią šypseną veide. Taip, ji laiminga. Ir net labai. Pagaliau išsipildys viena iš jos svajonių – sujungs savo gyvenimą su mylimu žmogumi.

Metas vilktis baltą it sniegas rūbą. Balta vestuvinė suknelė simbolizuoja tyrumą, šventumą, žingsnį į naują gyvenimo etapą. Būsima nuotaka atrodo nuostabiai, bus šios dienos karalienė. Akys nukrypsta į rankas… Taip, pirštas dar “tuščias”. Bet dienos pabaigoje jį puoš vestuvinis žiedas – meilės ir ištikimybės simbolis.

Vestuviniai žiedai – pagrindinis vestuvių simbolis. Tradicija dėvėti žiedus yra labai sena. Pavyzdžiui, senovės romėnai užmovę mylimajai žiedą, kurį vadindavo „vinculus“, sakydavo, jog jų ryšys bus nenutraukiamas. Atlikus tokį ritualą, du žmonės tapdavo neišskiriami.

Dažnai kyla diskusijų, ant kurios rankos dėvėti vestuvinį žiedą? Vieni tvirtina, jog privaloma ant dešinės rankos. Teigiama, jog ši tradicija yra dar sovietinis palikimas Baltijos šalims, Lenkijai ir kt. Bažnyčioje žegnojamasi dešine ranka. Gestas atliekamas iš kairės į dešinę – kitaip sakant pereiname iš blogio į gėrį.

Šalinininkai teigia, jog žiedą reikėtų mūvėti ant kairės rankos. Senovės žyniai tvirtino, jog kairėje rankoje yra vadinamoji meilės arterija.  Užmovus žiedą ant kairės rankos, jis sujungiamas su širdimi.

Ant kurios rankos turėtų būti dėvimi vestuviniai žiedai turėtų nuspręsti patys jaunieji, nes tai jų laimės, santarvės ir meilės simbolis.